Statybų sektorius  – būtinas modernioje visuomenėje, tačiau šis sektorius vienas iš nepastoviausių. Dažnai matomi jo nuosmukiai arba pakilimai. Kiekvieną dieną galima pamatyti naujai statomą pastatą ar atsinaujinusį senąjį, tačiau taip pat galima pastebėti ir  nemažai apleistų statybų. Taigi, kas turi įtakos tokiam statybų sektoriaus nestabilumui? Dažnai tai yra dėl to, kad vykdomos nelegalios statybos, yra prasta statinių kokybė bei trūksta kompetentingų specialistų. Kad šios problemos būtų sprendžiamos turi būti kuriami įstatymai ir standartai, kurie tikrai turėtų svarumą ir nurodomąjį vaidmenį. Įstatymų pataisos nieko gero neduos, jei jos bus kuriamos biurokratų. Pasiūlymus turėtų teikti statybų rinkoje dirbantys specialistai. Būtent šie specialistai kiekvieną dieną susiduria su šiais sunkumais ir mato, ko reiktų imtis, kad problemos būtų efektyviai išspręstos. Tik žmonės, kurie dirba statybų srityje ir kuriems teko spręsti nemažai problemų, iškilusių statybos procese tarp užsakovų ir statybos darbų atlikėjų, gali pasakyti, kaip gerinti statybų sektorių.

Deja, nėra sukonkretinta daugybę dalykų, susijusių su statybomis – tokie kaip namo statyba ar projektavimas, kiti statybos darbai. Įsivaizduojama, kad viskas yra aišku, tačiau taip nėra. Ir būtent dėl to dažnai nukenčia užsakovai, projektuotojai, rangovai. Standartai turi būti kalbant apie statybos darbus. Be to, jie turi būti išaiškinti statybų įmonės atstovams bei valdininkams. Taigi, kai nėra aiškų standartų, tai kenčia statybų kokybė.

Dar viena problema –  prasta statinių kokybė. Dažnai statybų įmonė statydami objektus orientuojasi ne į jų ilgaamžiškumą, o į siekį mažiausiomis išlaidomis sukurti iš pirmo žvilgsnio patikimą projektą. Juk pirkėjas mato tik išorinį vaizdą ir negali nustatyti, kokios medžiagos buvo naudojamos ir kokia jų kokybė.

Taigi, statybos darbai apima didelį spektrą paslaugų, todėl turi būti kontrolė bei nustatyti standartais įvairiems darbams. Tačiau svarbiausia, kad būtų samdomi kompetentingi darbuotojai, gebantys priimti apsvarstytus ir patikimus sprendimus, dėl kurių nepasitaikytų nemalonių situacijų statybų sektoriuje.

Yra keletas dirvožemio gerinimo būdų, naudojant melioraciją žemės ūkyje:

• Sausinimas – kuomet naudojamos atviro (grioviai) ar uždaro drenažo (vamzdynai) sistemos, norint nusausinti per drėgnas žemes.
• Drėkinimas – naudojant drėkinimo kanalus ar įrengiant lietinimo sistemą yra sudrėkinamos per sausos žemės.
• Dirvų sudėties gerinimas – išplaunamos druskožemių druskos, kalkinama pelenais.
• Kiti būdai.

Lietuvoje dažniausiai susiduriama su per šlapių dirvų sausinimu. Melioruojamos įmirkusios žemės, pelkynai, šlapios ar drėgnos pievos, laukai ir sklypai, klojami drenažo vamzdžiai, kasami melioracijos kanalai, kuriais perteklinis vanduo nuleidžiamas į vandens telkinius.

Melioracijos darbams kontroliuoti yra išleistas Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Įstatymas reglamentuoja melioracijos įrenginių naudojimo, projektavimo, darbų organizavimo, apsaugos, finansavimo bei atlikimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų bei valstybinių institucijų įvairius teisinius santykius melioracijos srityje.

Taigi, didžiausias melioracijos privalumas tas, kad jos pagalba nusausintuose plotuose pagerėja dirvos fizinės ir cheminės savybės. Kadangi drėgmės perteklius pašalinamas grioviais ar drenažu, tai dirva greičiau įšyla ir įdirbti žemę galima pradėti anksčiau. Tokioje žemėje grūdai auga brandesni ir žmonėms iš tokios žemės yra daugiau naudos.